Renginiai
Forumas „Eksporto kodas. Ko nerašo vadovėliai?“
Paroda: RINKIS PREKĘ LIETUVIŠKĄ 2019
Data: 2019 spalio 11 d.
Laikas: 12.00–17.00 val.
Vieta: Amfiteatras
Šiais metais, parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metu vyksiantis forumas, pavadinimu – „Eksporto kodas. Ko nerašo vadovėliai?“ kvies visus, kurie nori plėsti savo verslą užsienyje, semtis eksporto patirties iš patyrusių įmonių.
Patirtimi, sėkmingo eksporto istorijomis ir kaip sėkmė pasiekiama dalinsis: UAB „Biok“, UAB „Helisota“, UAB „Axioma Metering“, UAB „Rūta“ ir kitos įmonės. Neuromarketingo naujausių tyrimų rezultatais, ir kaip juos galima pritaikyti versle, dalinsis KTU EVF Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėja Eglė Vaičiukynaitė, o sveikatinimo paslaugų ekspertų diskusija kaip eksportuoti lietuvišką paslaugą pravers ne tik SPA ir viešbučių srityje, bet ir kuriantiems verslą kitų paslaugų srityje.
.
Forumo organizatorius
.
PROGRAMA
11:30 - 12:00
REGISTRACIJA
MODERATORIUS – Paulius Ausmanas, „Akvatera LT“ eksporto vadovas,
.
„Eksportas – ne sprintas, o maratonas“.
12:00 - 12:15
ĮŽANGA
12:15 - 12:45
KUOMET EGZOTIKA TAMPA KASDIENYBE
MINDAUGAS TRAPENSKIS, „Helisota“ Pardavimų departamento direktorius
Kaip tinkamai pasirinkti įmonės eksportuojamų prekių ir paslaugų kryptį? Kaip pažinti klientą ir rasti tiesiausią kelią į jo širdį, kuomet dirbi su dar nepažystamomis rinkomis? Kaip neatsilikti nuo konkurentų bei kaip atrasti tą lemiamą konkurencinį pranašumą?
Šiuos klausimus sau užduoda ko gero kiekviena įmonė, kuri planuoja plėtrą ir ieško naujų eksporto rinkų, o ypatingai tos, kurios dirba su siaurą paklausą turinčiais produktais. Šiuos klausimus sau uždavė ir sraigtasparnių techninės priežiūros ir remonto organizacija – Helisota, kuri jau daugiau nei 20 metų sėkmingai teikia paslaugas valstybiniams ir privatiems sraigtasparnių operatoriams iš Afrikos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos regionų.
12:45 - 13:15
GLOBALIOS AMBICIJOS. LIETUVIŠKO PREKĖS ŽENKLO (R)EVOLIUCIJA
IEVA SEMAŠKIENĖ, „Biok“ prekės ženklo „KILIG“ vadovė
Didžiausia lietuviškos kosmetikos gamintoja „BIOK Laboratorija“ 2018 m. žengė drąsų žingsnį ir atsisakė ilgamečių lietuviškų prekės ženklų RASA, ARAS ir BIOK DERMATOLOGY bei rinkai pristatė naują – KILIG. Pagrindinė to priežastis – siekis tapti globaliu gamintoju ir turėti eksporto rinkoms tinkamą kosmetikos prekės ženklą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje ir praėjus kiek daugiau nei metams „BIOK Laboratorija“ jau gali pasidalinti išmoktomis pamokomis ir pirmaisiais rezultatais.
13:15 - 13:45
NEUROMARKETINGAS: KAIP PASITELKTI UŽSIENIO RINKOSE?
EGLĖ VAIČIUKYNAITĖ, KTU EVF Skaitmenizavimo mokslo grupės tyrėja
Ar jau galima visapusiškai suprasti vartotoją? Kokios technologijos įgalina ar įgalins? Kuo naudinga elgsenos ekonomika neuromarketingo tyrimuose? Kodėl verta atlikti neuromarketingo tyrimus ne laboratorijoje ar virtualioje realybėje? Kodėl video reklamų tyrimuose pasitelkiama ne kompiuterio ekranas, o išmaniojo telefono ekranas? Ir svarbiausias klausimas – kaip visą gaunamą informaciją pritaikyti bendradarbiaujant su skirtingomis užsienio rinkomis.
13:45 - 14:15
MARKETINGAS BE IŠLAIDŲ: KAIP PASIEKIAME KLIENTUS IŠ VISO PASAULIO?
AISMANTAS BULANAVIČIUS, „Aciety“ produkto vadovas
Kaip vienas teisingas žodis ar klausimas gali konversijas padidinti kartais? Kaip suteikti 50% nuolaidą klientui nepraradant pajamų? Ir svarbiausia – apie rekomendacijas kaip (apskaičiuojamą) įmonės turtą. Aciety – IT B2B platforma, vienijanti 1250+ programavimo ir „software“ produktų įmonių iš Rytų-Centrinės Europos. Įmonė padeda klientams iš viso pasaulio (Europa, JAV, Kanada, Azija, Australija) pasirinkti geriausius programavimo partnerius ir sprendimus. Skirtingų šalių bei dydžių klientams taikomos radikaliai skirtingos žinutės ir terminologija kalbant apie (beveik) tas pačias paslaugas. Per patirtį prieita prie išvados, kad teisingos žinutės parinkimas gerokai svarbesnis nei konkurencija kaina.
14:15 - 14:45
PERTRAUKA
14:45 - 15:15
ŠOKOLADINĖS EKSPORTO PAMOKOS
ROLANDAS PRIDOTKAS, „Rūta“ direktorius
Šiais metais UAB „Rūta“ sutiks 106-ąjį gimtadienį, veiklą kreipdama sveikesnių gaminių pusėn, plėsdama firminių parduotuvių tinklą, pradėjusi veiklą Latvijoje, išplėtusi eksporto geografiją. Keletą pastarųjų metų ieškodama savo sėkmės recepto, įmonė išmoko pamokų, kurios vieniems dar kartą primins jau žinomus dalykus, o vis dar beieškantiems sumažins klausimų. Įmonę veda svajonė sukurti prekės ženklą, pasaulyje garsinantį Lietuvą išskirtiniais šokolado bei konditerijos gaminiais. Kaip sekasi parduoti ne gamybos pajėgumus, bet produkciją su prekės ženklu „Rūta“ JAV, Kanados, Taivano ir kitose rinkose?
15:15 - 15:45
UŽ ĮMONĖS VAIRO: KAIP IŠVENGTI „AKLOSIOS EKSPORTO ZONOS“?
RIMVYDAS MELKŪNAS, „Hoptrans logistics“ direktorius
Sėdint už eksporto vairo, svarbu, jog situacija būtų gerai matoma ne tik per galinio vaizdo veidrodėlius, bet ir per priekinį stiklą. Eksportas – vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių. Tik nuolatos kontroliuojant ir tobulinant veiklos procesus, galima suteikti nepriekaištingos kokybės paslaugas, viršijančias klientų lūkesčius.
Hoptrans – pažangios logistikos įmonė, įsikūrusi viename didžiausių transporto koridorių. Per daugiau nei 25 veiklos metus įmonė surado savo nišą bei įgijo tarptautinį pripažinimą logistikos sektoriuje. Šiuo metu Hoptrans teikia kelių, jūros, geležinkelių, oro ir multimodalinių pervežimų paslaugas, organizuoja įvairius e-komercijos projektus.
15:45 - 16:15
SKAIČIUOJAM VANDENĮ: KAIP NESUSTOTI PASIEKUS 60 ŠALIŲ?
IGNAS VOSYLIUS, „Axioma Metering“ generalinis direktorius
2019 metais „Axioma Metering“ Kauno LEZ‘e atidarė robotizuotą gamyklą, į kurią investavo daugiau kaip 15 mln. eurų. Bendrovė eksportuoja daugiau negu 70% savo produkcijos. Jos gaminiais naudojasi daugiau kaip 60 pasaulio šalių įmonės ir gyventojai – nuo kaimyninių regionų iki Japonijos, JAV ir Pietų Afrikos Respublikos.
Lietuva nori didintI eksportą. Įmonės nori plėsti savo rinkas. Darbuotojai nori dirbti su pasaulinėmis rinkomis. Jei visi nori to paties, kodėl tiek mažai įmonių eksportuoja?
16:15 - 17:00
DISKUSIJA – PASLAUGŲ EKSPORTO SUBTILYBĖS: NUO LAPLANDIJOS IKI JERUZALĖS
.
Kodėl sveikatinimo paslaugas parduoti Izraelyje visai ne tas pats, kas Lenkijoje? Kaip skiriasi skandinavų poreikiai nuo vokiečių pageidavimų? Ar žinote, kad verslo kalba Rusioje gali skirtis Uralo regione ir Sankt Peterburge? Parduoti tiesiogiai, o gal geriau naudotis tarpininku paslaugomis? Padiskutuosime drauge apie diplomatijos subtilybes eksportuojant, nenumatytas kliūtis ir kitus nevadovėlinius dalykus.